Kai reikia saugiai gauti svarbų dokumentą iš Lietuvos, į ką geriausia kreiptis? Tikrai ne į Lietuvos paštą!

Kai norisi naminio raugo lietuviškos duonos, nebūtinai keptos, bet kurią panorėjus galima patiems su česnaku pasikepti, lietuviško kraftinio alaus – apie ką pirmiausia pagalvojame?

Kai susikaupia labai daug iš gimtinės atkeliavusių ir iki blizgesio išlaižytų stiklainių, kaip patogiausia juos grąžinti atgal? Ir kartu pridėti kitokių gėrybių, siekiant maloniai nustebinti, pradžiuginti ten esančius artimuosius ir bičiulius?

Kai tenka kraustytis ar tiesiog apima didžiulis meno alkis ir kartu noras paremti Lietuvos menininkus, kam dažniausiai patikime pervežimą ir, prireikus, daiktų perstatymą į reikiamas vietas?

Remigijui ir jo kompanijai. Jau daugelį metų. Nes taip paprasčiau (nuo durų iki durų), saugiau (dar nė sykio neteko patirti žalos), įdomiau (kaskart galima išgirsti naujų kelionėse nutikusių istorijų ar tiesiog sužinoti apie netikėtai atrastą gražuolį senovinį baldą).

Galima tik žavėtis iš daugybės ir įvairiausių gabaritų siuntinių sudėliojama ir, atrodo, nepajudinama bagažinės tūrio dydžio mozaika ir tuo pačiu stebėtis, kaip įsimenamos jos pavienės detalės?! Juk kiekvienas siuntinys identifikuojamas žaibiškai!

Visgi didžiausia mįslė, kaip po daugybės Europos greitkeliuose praleistų valandų – atvykimo į Liuksemburgą vakarą – galima nuoširdžiai šypsotis ir būti paslaugiam?! Galgi nereikia stengtis jos įminti, reikia džiaugtis ir vertinti tai, ką turime: „Lietuva veža“!